Joniškio rajono savivaldybė
2019 m. lapkričio 17 d., sekmadienis
Biudžetinė įstaiga
Joniškio rajono savivaldybės
administracija
Duomenys kaupiami
Juridinių asmenų registre
Kodas 288712070
Livonijos g. 4, 84124 Joniškis
Tel. (8 426) 69 140
Faks. (8 426) 69 143
El. p. savivaldybe@joniskis.lt
Rudiškių seniūnija

  

RUDIŠKIŲ SENIŪNIJA

Kontaktaiseniūnaitijos

Seniūnijos centras – Rudiškių kaimas 

Didesni seniūnijos kaimai – Beržėnai, Jankūnai

Seniūnijos  teritorija – 5990,62 ha, tarp jų žemės ūkio naudmenos – 4996,46 ha; miškai – 459,8 ha; vandens telkiniai – 26,73 ha

HERBAS

Sidabriniame lauke vaizduojamas raudonas plūgas su išaugančiomis iš jo rankenų raudonomis apynių virkščiomis.Plūgas – tai žemdirbio taikaus darbo įrankis, naudojamas  motinos – žemės arimui, būtinybės sunkiu darbu užsidirbti kasdienės duonos, vaisingumo emblema. Apyniai – vaisingumo, derlingos žemės, aludarystės simbolis. Vijokliniai augalai simbolių kalboje reiškia nemirtingumą, amžiną gyvenimą, o kadangi vijokliams būtina atrama – tai draugystės ir prieraišumo ženklas. Sidabrinė skydo spalva reiškia turtą, dorumą, skaistybę, nekaltybę. Raudona – drąsa, meilė, ugnies ir kraujo spalva. Kraštietis dailininkas Juozas Galkus parengė Rudiškių herbo etaloną. Jį  Heraldikos komisija aprobavo 2005 m. kovo 31 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 320). Herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. gegužės 10 d. dekretu Nr. 297

GEOGRAFIJA

Seniūnijos teritorija nutolusi 15 km. į pietvakarius nuo Joniškio miesto ir  apie 30 km. į šiaurės vakarus nuo Šiaulių miesto. Teka Mūša, Kura, Vilkvedis, Kidė, yra Beržėnų tvekinys. Seniūniją kerta tarprajoninės reikšmės kelias Joniškis–Gruzdžiai, rajoninės reikšmės kelias Dargiai–Martyniškiai.

ISTORIJA

Rudiškiai yra įsikūrę apie 15 km į pietvakarius nuo Joniškio, prie Mūšos upės. Netoli kaimo yra Rūdos laukas, kuriame  randamos geležies gargažės. Spėjama, jog senaisiais laikais iš čia buvo imama  balų rūda, iš kurios buvo lydoma geležis. Esą, nuo žodžio  rūda  ir kilo  vietovardis Rudiškiai. Seniūnijos centras.

1886 m. Rudiškiuose gyveno 195 gyventojai, 1913 m. apie 300. Veikė kelios smulkios amato dirbtuvės, parduotuvės ir kt. Pagrindinis gyventojų užsiėmimas buvo žemės ūkis, kuriuo vertėsi 17 ūkininkų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Rudiškiai priklausė Meškuičių valsčiui. 1918 m. įsteigta valstybinė pradžios mokykla. Pradėjo veikti pašto agentūra, parduotuvės ir kt. Rudiškių parapijai priklausė 2200 tikinčiųjų. Nuo 1929 m. iki mirties, 1935 m. rugsėjo 21 d., klebonavo kunigas archeologas Juozapas Žiogas, tyrinėjęs Žemaitijos piliakalnius, surinkęs 1023 archeologinių radinių kolekciją. Kunigo, archeologo Juozapo Žiogo ir mirusio 1924 m. kovo 11 d. tautosakininko Mato Slančiausko amžino poilsio vieta yra Rudiškiuose. Po antrojo pasaulinio karo Rudiškiai tapo apylinkės centru, kolūkio centrine gyvenviete.

1950 m. sukurtas „Tarybinio artojo“, vėliau pavadintas Rudiškių kolūkiu;
1963 m. pradėjo veikti kultūros namai;
1978 m. susikūrė folkloro ansamblis. 1985 m., 1990 m. ansamblis dalyvavo respublikinėse dainų šventėse, 1998, 2003, 2009 m. – Pasaulio lietuvių dainų šventėse. 2001 m. ansambliui suteiktas  „Rudbalos“ vardas;
1989 m. Trumpaičiuose, Mato Slančiausko sodybvietėje, pastatytas stogastulpis „Atgajos“ draugijos šimtmečiui paminėti;
1997 m. pastatytas ir pašventintas kaimo kryžius;
2000 m. gegužės 18 d. įkurtas kaimo ir mokyklos muziejus, dabar Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus Rudiškių filialas.

ŽMONĖS

Matas Slančiauskas, gimė 1850 m. vasario 21 d. Trumpaičių kaime, Joniškio rajone. Kaimo siuvėjas, knygnešys, tautosakos rinkėjas. Gimė bežemio, medinių indų dirbėjo šeimoje. Tėvas pramokė skaityti iš lenkiško elementoriaus ir 1857 m. nuvežė mokytis į Rudiškių špitolę pas vargoninką. Čia pramoko vargonauti, pažinti gaidas, lietuviškai skaityti. Toliau mokytis negalėjo, pasirinko siuvėjo amatą. Mėgo skaityti, buvo apsišvietęs žmogus – tuometinio kaimo inteligentas. Bendradarbiavo „Aušroje“, platino  draudžiamą lietuvišką spaudą. Užrašinėjo liaudies dainas ir pasakas. Buvo vienas iš „Atgajos“ draugijos įkūrėjų. 1895 m. buvo suimtas, tardomas Šiaulių kalėjime. Caro paliepimu 1896 m. trims metams ištremtas į Rygą. Grįžęs namo nenustojo platinti tautosakos. Daug rašė periodinei spaudai. 1907 m. priimtas į Lietuvos mokslo draugiją nariu-bendradarbiu. Mirė 1924 m. kovo 11 d., palaidotas Rudiškiuose.

Juozapas Žiogas  (1869-1935) kunigas, archeologas. Kunigavo Rudiškiuose, palaidotas Rudiškių bažnyčios šventoriuje. Domėjosi Lietuvos istorija, rinko įvairias  senienas. Jo surinkta kolekcija saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Juozas Galkus  gimė 1932 m. Šimkūnuose, Joniškio rajone. Studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute, Grafikos katedroje. Sukūrė daugiau kaip 500 visuomeninių, kultūrinių, teatro ir kt. tematikos plakatų. Nutapė paveikslų (Lietuvos didikų Radvilų portretų serija, 1996–1999 m.), apipavidalino knygų, sukūrė Lietuvos miestų ir miestelių herbų. Kūriniams būdinga lakoniška kompozicija, apibendrinta forma, dekoratyvumas. Nuo 1957 m. dalyvauja dailės parodose, surengė individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo tarptautinėse plakato parodose: Varšuva, 1966–1984 m., Brno 1974 m., 1978 m., 1982 m. – bronzos medalis), Lahti 1983 m., Koloradas 1987 m., Tojama 1988 m., Baltijos šalių plakato parodose Rygoje, Taline ir Vilniuje 1964–1990 m. Sukūrė seniūnijos herbo ir vėliavos eskizus.

Domijonas Šniukas, gimė 1932 m. Vaišnorių kaime, Joniškio rajone. Žurnalistas, spaudos istorikas, politikas, visuomenės veikėjas. 1989–1990 m. Lietuvos televizijos ir radijo komiteto pirmininkas,1988–1990 Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Išleido knygas „Ežerų vilnimis“, „Žalioji tėviškės vasara“ (su A. Šiekštele), „Juozas Olinardas Penčyla: šaržų karalius“, dviejų tomų kolektyvinę monografiją „Gruzdžiai“, kurioje daug medžiagos ir apie Rudiškių kraštą. Parengė ir išleido J. P.  Palukaičio kn. „Lietuvių periodika Vakarų Europoje 1944–1952“, B. Railos publicistikos rinkinius „Rašalo ašaros“, „Nuo vakarykštės iki šiandienos“, „Liudytojo poringės“, V. Gaidžio prisiminimus „Musteikos pasaulis“. A. Brazausko knygos „Penkeri Prezidento metai“ literatūrinis redaktorius.

Anupras  Šlančiauskas, gimė 1932 m. Rudiškiuose, inžinierius mechanikas. Technikos mokslų daktaras. 1956 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Stažavosi Vokietijoje, D. Britanijoje, Olandijoje. Profesorius. 4 išradimai (iki 1986 m.) iš šiluminės technikos. Parašė straipsnius apie turbulencinių šilumos mainų tarp skysčio ir sienelės dėsningumų tyrimus. 1975 m. kartu su kitais mokslininkais gavo LTSR valstybinę premiją.

Pranas Rimša, gimė 1929 m. Rudiškiuose, sporto treneris. Dirbo sporto istorijos srityje. Sudarė straipsnių rinkinius „Olimpinė ugnis negęsta“, „Olimpiada iš arti“, „Sportinių terminų žodynai“, „Sportininko žinynas“.

LANKYTINOS VIETOS

  • Kunigo archeologo Juozapo Žiogo kapas Rudiškių bažnyčios šventoriuje
  • Švietėjo Mato Slančiausko kapas Rudiškių kapinėse
  • Stogastulpis Trumpaičių kaime „Atgajos“ draugijos įkūrimo šimtmečiui paminėti
  • Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus filialas Rudiškių k.

SVARBIAUSIOS VEIKIANČIOS ĮMONĖS

  • UAB „Laveksa“. Bendrovės veikla – durpių kasimas ir aglomeracija. Įmonėje gaminamos įvairių frakcijų augalininkystės durpės ir substratai, durpių pusbriekečiai kurui.
  • „Baltic  champignons“ - Kęstučio Juščiaus ūkio pievagrybių auginimo cechas.
  • UAB „Gatera“ – medienos  perdirbimas

GYVENAMOSIOS VIETOVĖS

Bargavonės, Bartkūnai, Beržėnai, Bičiušiai, Buvainiai, Dubovka, Gulbinai, Jankūnai, Kančiūnai, Lepšiai, Mančiai, Marvyna, Pamūšis, Povilaičiai, Rimšeliai, Rudiškiai, Staneliai, Šilmikiai, Trumpaičiai, Trumpaitėliai, Toliočiai, Vaišnoriai, Žmirkliai

 
Į viršų      AtgalSpausdinimo versijaPaskutinis atnaujinimas: 2015-07-24 11:08:10