Seimo narys Vitalijus Gailius siūlo pakoreguoti Priešgaisrinės saugos įstatymą ir užtikrinti, kad atlygis už ugniagesių savanorių pagalbą ir darbus nebūtų papildomai apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatos, numatančios savanorių ugniagesių socialines ir kitas garantijas. Tokiu būdu atsirado galimybė, kad savanoriai už atliktas užduotis ir darbą gautų ne didesnį kaip 1 proc. statistinio vidutinio šalies ūkio darbuotojų mėnesio darbo užmokestį už sugaištą valandą. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išaiškino, kad šios gaunamos pajamos turėtų būti apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

„Svarbu išlaikyti savanoriškos pagalbos ir iniciatyvos prasmę. Kai nuo simbolinio atlygio ugniagesiams savanoriams norima nurėžti 15 proc. pajamų mokesčio – tai kas tada lieka? Ugniagesiams savanorių pagalba ir jų įsitraukimas ypač reikšmingas, todėl sąlygas savanoriauti būtina tik gerinti, kuriant patrauklias motyvacines programas, užtikrinant veiksmingą socialinės apsaugos ir draudimo sistemą. Tai aktualu ne tik gaisrininkams savanoriams, bet ir policijos rėmėjams“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys V. Gailius.

V. Gailius siūlo pakoreguoti Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatas taip, kad įstatyme įrašyta „atlygio“ savanoriams sąvoka būtų pakeista į „kompensaciją“. Kompensacijos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Šiuo metu numatoma, kad už savanorių ugniagesių sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, taip pat už jų dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose ar už kitų numatytų užduočių atlikimą mokamas valandinis atlygis, kuris yra ne didesnis kaip 1 proc. statistinio ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.

Seimo nario biuro informacija ir nuotrauka